Tomicus minor Hart.
Blastophagus minor Eich.

Pažeidimai

Pagal pažeistų medžių požymius galima sumaišyti su:
• keturdančiu žievėgraužiu Pityogenes quadridens
• didžiuoju kirpiku Tomicus piniperda
• dvidančiu žievėgraužiu Pityogenes bidentatus
• ūsuočiais Monochamus

Morfologija

Suaugėlių kūnas 2,6-4,5 mm, juodai rusvas, antsparniai rausvai rudi. Ant antsparnių nuolydžio neturi pagilėjusių tarpų tarp vagelių, o išilginės gūbriuotos vagelės eina lygiagrečiomis eilėmis nuo Antsparnių viršūnės iki jų nuolaidžiosios dalies.

Monogaminiai motės takai po plona žieve skersiniai, skliaustų formos, giliai įsirėžę balanoje, nuo 4 iki 32 cm ilgio. Lervų takai trumpi, reti, baigiasi lėliukės kameromis balanoje.

Biologija

Skraido 1-2 savaitėmis vėliau už didįjį kirpiką, balandžio-gegužės mėnesiais. Generacija vienmetė. Naujoji karta išsivysto maždaug per 2,5-3 mėnesius.

Ekologija

Tamsiamėgė vabalų rūšis. Pažeidžia 20 metų ir vyresnes pušis. Gyvena po plona stiebų žieve, storose šakose, rečiau po vidutinio storumo žieve. Naujai išsivystę suaugėliai papildomai maitinasi išgrauždami einamųjų metų pušų ūglių vidų. Pažeistos šakutės nulūžinėja. Vabalai žiemoja nukritusiose šakutėse, priekelminėje stiebo dalyje arba paklotėje.

Priemonės

• Savalaikis šviežiai apniktų medžių iškirtimas ir šalinimas iš miško yra efektyviausia kovos priemonė
• Kirpikų pažeidimų rizikos medynuose galima išdėstyti pušinius vabzdžiagaudžius medžius.
• Miško sandėliuose laikoma žalia spygliuočių medieną, kinivarpų skraidymo metu, galima apsaugoti nužievinant arba apipurškiant kontaktiniais insekticidais.

Literatūra, nuorodos

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai, II tomas. Vilnius, 1993.