Didysis blizgiavabalis Chalcophora mariana L.

Sistematika
klasė Insecta Vabzdžiai
būrys Coleoptera Vabalai
šeima Cerambycidae Blizgiavabaliai

Simptomai
Džiūstanti laja, lupasi žievė, ovalios išlėkimo angos

Ekologija
Skraido šviesiuose pušynuose. Šiltomis saulėtomis dienomis dažniausiai pastebimi ant pušies kelmų plynųjų miško kirtimų biržėse. Lietuvoje, ypač pietinėje ir rytinėje zonoje, gana dažnas. Paprastai nesukelia medžio žūvimo, tačiau gali pabloginti medžio būklę, sveikatingumą..

Išvaizda
Vabalas 21-33 mm dydžio. Jis yra didžiausias iš visų Centrinėje Europoje sutinkamų blizgiavabalių šeimos vabalų. Jo viršutinė pusė tamsiai bronzinė, apatinė – vario blizgesio. Antsparniai ir priešnugarėlė su netaisyklingomis išilginėmis briaunelėmis ir duobutėmis. Tarpai tarp briaunelių ir 4 plačios duobutės antsparniuose paprastai yra vario blizgesio. Lervos baltos, bekojės iki 80 mm ilgio. Pietinėje Europos dalyje aptinkamos dvi į didįjį blizgiavabalį panašios blizgiavabalių rūšys: Chalcophora intermedia ir Chalcophora detrita.

Biologija
Generacijos trukmė – 2 metai, tačiau literatūroje yra duomenų jog vystymasis gali trukti ir 3-6 metus. Vystosi neseniai nudžiūvusių pušų kamienuose ir kelmuose. Suaugėliai yra aktyvūs gegužės –liepos mėnesiais. Patelės deda kiaušinėlius į kelmų ar stiebų žievės plyšelius. Praėjus dviem savaitėm po kiaušinėlių padėjimo, iš jų išsivysto lervos ir ima graužti takus. Lervai augant, takų plotis gali siekti 15 mm. Suaugėlių išskridimo angos ovalios 1,0x0,5 cm.

Apsauga
Savalaikiai sanitariniai atrankiniai kirtimai.

Literatūra
Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. I tomas, Vilnius, 1995.
Zubric M., Kunca A., Csoka G. Insects and Diseases damaging trees and shrubs of Europe. N.A.P. Editions, 2013.
prieiga per internetą:  http://de.wikipedia.org/wiki/Marienprachtk%C3%A4fer#Ern.C3.A4hrung (žiūrėta 2014-07-02)