Monochamus galloprovincialis Ol.

Gelstanti laja, besilupanti žievė, ovalios išlėkimo angos medienoje ar žievėje.

Pažeidimai

Pagal pažeistų medžių požymius galima sumaišyti su:

• ilgaūsiu pušiagraužiu Acanthocinus aedilis
• mėlynuoju blizgiu Phaenops cyanea

Morfologija

Vabalas 15-25 mm ilgio, rudas ar juodas, bronzinio atspalvio. Antsparniai prie pagrindo platesni už krūtinės skydelį, viršūnėje susiaurėję, apaugę pilkais‚ rusvais arba gelsvai pilkais plaukeliais‚ sudarančiais 2-3 neryškias dėmių eiles. Patelių antsparnių piešinys ryškus, nepastovus. Skydelis apaugęs rusvais plaukeliais‚ o jo viduriu praeina plika išilginė juostelė. Patelių antenos džyžuotos sulig kūno ilgio‚ o patinėlių dažniausiai juodos, du kart ilgesnės.

Ekologija

Pažeidžia pušį, rečiau eglę. Lietuvoje pušinis ožiaragis dažniausiai apgyvena stiebe po plona ir pereinamąja žieve‚ taip pat pažeidžia storas šakas ir paviršines šaknis. Dažniausiai užpuola vėjavartas, pagamintą medieną, viduramžius bei brandžius, nusilpusius, o gausaus dauginimosi vietose ir sveikus, medžius. Priklauso techninę, kartais fiziologinę, žalą darančių kenkėjų grupei. Pušinis ožiaragis mėgsta pereinamas‚ vidutinio apšvietimo ir drėgmės sąlygas. Tai labai pavojingas techninis medienos gadintojas. Respublikoje nėra dažnas, savistoviai židinių nesudaro.

Biologija

Skraido visą vasarą, intensyviausiai antroje dienos pusėje po 14 val. ir vakare nusileidus saulei. Jauni vabalai papildomai maitinasi‚ apgrauždami plonas šakas‚ ūglius. Nuo vėjo tokios šakutės vėliau lengvai nulūžta, laja išretėja. Seni vabalai taip pat maitinasi. Po papildomo maitinimosi vabalai poruojasi. Patelės po 1-2 kiaušinėlius (iš viso iki 20) deda į žievėje išgraužtas negilias (1-2 mm) 3-5 mm ilgio vageles‚ arba elipsės formos duobutes. Po 7-15 dienų išsirita lervutės. Jos pradžioje minta žieve‚ paskui paviršiniais medienos sluoksniais‚ darydamos juose netaisyklingus aikštelės pavidalo iki 17 cm ilgio takus. Prieš pirmąjį arba antrąjį žiemojimą įsigraužia į medieną. Įėjimo anga ovali 4-7 mm pločio. Medienoje lervos išgraužia iki 15-20 cm ilgio takus. Ten žiemoja ir sekančiais metais virsta lėliukėmis‚ o po 2-3 savaičių - vabalais. Generacija vystosi vienerius arba dvejus metus, priklausomai nuo klimatinių sąlygų.

Priemonės

Savalaikis apniktų medžių iškirtimas ir šalinimas, sugamintos medienos išvežimas iš miško yra efektyviausios kovos priemonės.

Sugamintą medieną galima nužievinti arba apipurkšti insekticidais. 

Literatūra, nuorodos

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997.

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.