Didysis ragauodegis Urocerus gigas L.
sin. Sirex gigas F.

Sistematika
klasė Insecta Vabzdžiai
būrys Hymenoptera Plėviasparniai
šeima Siricidae Ragauodegiai
gentis Sirex

Simptomai
Sakų lašeliai ant žievės, takai medienoje užpildyti dulkių pavidalo išgraužomis, taisyklingai apvalios išlėkimo angos.

Ekologija
Apsigyvena po stora ir pereinama, rečiau plona žieve, nusilpusiose ar sveikose eglėse, augančiose grynuose ar mišriuose įvairaus skalsumo pribręstančiuose ir vyresniuose eglynuose. Tai labai paplitusi, nereikli šviesai ir drėgmei rūšis.

Išvaizda
Vabzdys iki 40 mm ilgio, juodos spalvos. Antenos ir kojos (išskyrus šlaunis) geltonos. Patinėlio pilvelis rausvas su juodu pamatu ir viršūne, o patelės – juodas su geltonomis juostomis ir ilga, 15-40 mm kiaušdėte.
Lervos gelsvai baltos, cilindriškos, apvaloka galva, trumpomis nefunkcionuojančiomis krutinės kojomis ir tamsia atramine atauga kūnelio gale. Galvos priekis, ūseliai ir kojos padengtos trumpais šereliais.

Biologija
Suaugėliai skraido birželio-rugpjūčio mėnesiais. Lervos medienoje graužia apvalius takus, pripildytus dulkių frakcijos išgraužų. Generacija vystosi 1-2 metus.

Apsauga
Savalaikis iškirstos medienos ir kenkėjo pažeistų medių šalinimas iš miško.
Apie masinio dauginimosi židinius Lietuvos miškuose žinių nėra, nors didįjį ragauodegį V.Valenta įvardija kaip labai pavojingą eglynų kenkėją.

Literatūra
Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.
Pileckis, S.; V. Valenta; A. Vasialiauskas A.; Žuklys L. Svarbiausių miško medžių kenkėjai ir ligos. Vilnius, 1968.
Мамаев, Б.М. Определитель насекомых по личинкам. Москва. 1972.