Tetropium castaneum L.
eglinis ūsuotis, rudasis eglinis ūsuotis

Gelsta ir retėja laja, vystosi stiebo sausašoniškumas, lupasi žievė.

Pažeidimai

• žievėgraužiu tipografu Ips typographus
• žievėgraužiu dubleriu Ips dublicatus
• matiniu medkirčiu Tetropium fuscum, kitais ūsuočiais

Morfologija

Kūnas 9-18 mm, juodas, Antsparniai rudi, antenos ir kojos rudai rusvos (f. typica). Antsparnių, antenų ir kojų spalva labai įvairi - nuo juodos iki rausvos. Priešnugarėlė blizganti, jos šonai tankiai taškuoti, diskas rečiau ir smulkiau taškuotas, atstumas tarp taškų didesnis už taškus. Galva tarp antenų su aiškia išilgine vagute.

Takai platūs, netaisyklingų formų, prikimšti išgraužų.

Ekologija

Pažeidžia paprastąją eglę, rečiau pušį. Dažniausiai pažeidžia viduramžius bei brandžius, nusilpusius, o kartais visiškai sveikus ir jaunus medžius. Takai po žieve, paliečia ir balaną. Priklauso fiziologinę žalą darančių kenkėjų grupei.

Biologija 

Suaugėliai skraido gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Lervos graužia žievę ir truputį balaną, o vystymosi pabaigoje lerva įsigraužia iki 8 cm į medieną ir kablio formos tako pabaigoje virsta lėliuke. Žiemoja suaugusios lervos arba lėliukės, kartais vabalai. Išsiritęs vabalas lengvai prasigraužia į išorę. Išsigraužimo angos ovalios, būdingos ūsuočiams. Generacija vystosi vienerius metus.

Priemonės

Savalaikis apniktų eglių iškirtimas ir šalinimas, sugamintos spygliuočių medienos išvežimas iš miško yra efektyviausia kovos priemonė.

Literatūra, nuorodos

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997.

Michalski, J.; Mazur, A. Korniki: Praktyczny przewodnik dla lesnikow. Warszawa. 1999.