Dendroctonus micans Kugel.

Pažeidimai

Morfologija

Stambiausia kinivarpa Lietuvoje - kūnas 6-9 mm, juodas, blizgantis, apaugęs pasišiaušusiais plaukeliais. Galva rutuliška, kaktoje yra 2 neryškūs, buki, šalia vienas kito gumburėliai. Antsparnių lysvelės plačios, raukšlėtos ir grūdėtos, priekinis kraštas dantytas. Priekinės blauzdos plačios.

Motės takas trumpas, skersinis, paprastai lenktas. Lervos graužia vieną bendrą, platų taką.

Ekologija

Respublikoje nedažnas, pažeidžia paprastąją ir dygiąją egles. Apsigyvena retuose, pribręstančiuose ir vyresniuose eglynus, ypač mėgsta žaizdotus (nulaužytos šakos, žvėrių pažeidimai, nuo žaibų, šalčio ar sausrų plyšusi žievė) medžius. Dažniausiai ir gausiausiai aptinkamas eglės sėklinėse plantacijose, rečiau miško masyvuose. Priklauso fiziologinę žalą darančių kenkėjų grupei. Užpultas medis dažnai sugeba apsiginti nuo dendroktonų atakų, užpildamas juos sakais, todėl tas pats medis gali būti chroniškai pažeidžiamas eilę metų. Takai po stora žieve kamienų drūtgaliuose.

Biologija

Generacija vystosi dvejus metus. Suaugėliai skraido gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Patelė poravimosi kameroje padeda iki 100 kiaušinėlių. Žiemoja lervos po žieve.

Apsauga

Savalaikis apniktų eglių iškirtimas ir šalinimas iš miško yra efektyviausia kovos priemonė.

Literatūra

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997.

Michalski, J.; Mazur, A. Korniki: Praktyczny przewodnik dla lesnikow. Warszawa. 1999.