Scolytus scolytus Fabr.

Dažniausiai pažeidžia guobą, skirpstą, vinkšną, rečiau ąžuolą, skroblą, uosį, augančius drėgnokose ūksmingose vietose. Priklauso fiziologinę žalą darančių kenkėjų grupei.

Pažeidimai

Morfologija

Kūnas 3,5-5,5 mm, juodas, antsparniai raudonai rudi su įdubusiomis plaukų eilėmis. Trečiojo ir ketvirtojo pilvelio sternitų užpakalinis kraštas per vidurį su smailiu gumburėliu. Galinis pilvelio sternitas su plaukų kuokšteliu ir plačia išpjova per vidurį. Kakta apaugusi trumpais aksomiškais plaukeliais.

Motės takai išilginiai, 3-7 cm ilgio ir apie 2-3 mm pločio. Lerviniai takai tankiai išsidėstę, 8-15 cm ilgio. Tiek motės, tiek lerviniai takai matyti žievėje ir tik negiliai įsirėžę į balaną.

Ekologija

Dažniausiai pažeidžia guobą, skirpstą, vinkšną, rečiau ąžuolą, skroblą, uosį, augančius drėgnokose ūksmingose vietose. Priklauso fiziologinę žalą darančių kenkėjų grupei.

Biologija

Generacija vystosi vienerius metus. Suaugėliai skraido gegužės-birželio mėnesiais. Monogamas. Žiemoja lervos po žieve. Išsivystę suaugėliai skrenda ir ieško guobų papildomam maitinimuisi - graužia plonų šakučių žievę, taip platindami guobų marą Ophiostoma ulmi.

Priemonės

Savalaikis apniktų medžių iškirtimas ir šalinimas iš miško yra efektyviausia kovos priemonė.

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997.

Michalski, J.; Mazur, A. Korniki: Praktyczny przewodnik dla lesnikow. Warszawa. 1999.