Dvitaškis siaurablizgis Agrilus biguttatus F.

Sistematika
Klasė Vabzdžiai Insecta
Būrys Vabalai Coleoptera
Šeima Blizgiavabaliai Buprestidae

Pažeidimai
Medžio rūšis paprastasis ąžuolas, bekotis ąžuolas, plaukuotasis ąžuolas, rečiau paprastasis bukas, valgomasis kaštainis, paprastoji vinkšna.
Pažeidimo vieta medžio kamienas, stambios šakos.
Pažeidimo pobūdis lervos graužia takus žievės vidinėje pusėje, kiek paliesdamos ir balaną.

Morfologija
Kūnas 8-13 mm. Viršutinė pusė bronziškai žalia, žalia arba mėlynai žalia. Antsparnių viršūnės su dviem baltomis plaukuotomis dėmelėmis, dažniausiai kiek mažesnės dėmelės būna ant pečių. Lervos kreminės-baltos spalvos, bekojės, 2-3 cm ilgio.

Biologija
Priklausomai nuo orų sąlygų, vabalų skraidymas gali tęstis nuo gegužės iki rugpjūčio mėn., tačiau dažniausiai intensyviausias skraidymas stebimas gegužės-birželio mėnesiais. Papildomai pasimaitinusios patelės medžių kamienų pietinėje pusėje į žievės plyšelius deda kiaušinėlius. Kiaušinėliai dažniausiai dedami mažomis grupelėmis po 5-6 kiaušinėlius. Praėjus vos porai savaičių po kiaušinėlių padėjimo iš jų išsirita lervos. Išsiritusios lervos graužiasi po medžių žieve, kur pereina visą tolimesnį vystymosi ciklą. Vabalas gali turėti vienerių metų vystymosi ciklą, tačiau dviejų metų vystymosi ciklas yra labiau paplitęs. Graužimosi pradžioje lervų takai būna žvaigždės formos, vėliau įgauną zigzago formą. Lervų takai būna užpildyti išgraužomis, takų ilgis siekia nuo 1 iki 1,5 m, plotis - 4 mm. Lervos žiemoja žievėje, lėliukėmis virsta pavasarį. Per dvi savaites nuo lėliukės susidarymo išsivysto suaugėlis. Suaugėlis graužiasi į žievės paviršų, suformuodamas 3-4 mm pločio D formos išskridimo angą. Suaugęs vabalas gyvena apie 3 savaites.

Ekologija
Dvitaškis siaurablizgis laikomas antriniu kenkėju, nes apninka tik apsilpusius, pažeistus tačiau dar gyvus medžius. Palankiausios sąlygos jo vystimuisi susidaro kai medynas pažeidžiamas abiotinių ar biotinių veiksnių. Prie medyną silpninančių veiksnių priskiriamos neįprastos orų sąlygos ir vabzdžių pažeidimai, ypač lapais mintančių vikšrų (neporinio verpiko, ąžuolinio lapsukio). Dėl pastarųjų veiklos medžiai apsilpsta, pro medžių lajas patenka daugiau saulės šviesos, apšviečiami medžių kmienai, suidaro palankios sąlygos dvitaškiui siaurablizgiui vystytis. Dvitaškio siaurablizgio lervos nesivysto sausoje, negyvoje medienoje.
Lervos grauždamos takus žievės vidinėje pusėje pažeidžia vandens indus ir medis ima džiūti.

Priemonės
Laiku pašalinti iš medynų gausiai apniktus medžius. Seni sausuoliai ar medžiai, kurių žievės paviršiuje matomos vabalų išskridimo angos, gali būti paliekami medyne kaip bioįvairovės medžiai.

Literatūra, nuorodos
L. G. Moraal, J. Hilszczanski., 2000: The oak buprestid beetle, Agrilus biguttatus (F.) (Col., Buprestidae), a recent factor in oak decline in Europe.
G. Hartmann, F. Nienhaus, H. Butin. Medžių ligų ir kenkėjų atlasas. Medžių susirgimų diagnostika. 2005, Vilnius.
Pempė, G. Lietuvos fauna: Vabalai. I tomas. Vilnius, 1995.
Prieiga internete: http://www.arbofux.de/agrilus-biguttatus.html. Žiūrėta 2013-09-27.