Saperda carcharias L.

Pagal pažeidimus galima sumaišyti su mažuoju drebuliniu ūsuočiu Saperda populnea

Pažeidimai

Morfologija

Vabalas stambus, 24-30 mm ilgio, juodas, tankiai apaugęs pilkšvais ir gelsvais plaukeliais. Patinėlių antenos tokio pat ilgio kaip ir jų kūnas arba ilgesnės, patelių antenos trumpesnės. Antenos susideda iš 11 segmentų. Kiaušinėliai ovalūs, šviesiai rusvos spalvos, 4 x 2 mm. Lervos 35-45 ilgio, gelsvai baltos, blizgios, lygios, cilindro formos su pavieniais plaukeliais ant kūno, bekojės. Lėliukė laisva, baltai gelsva, minkšta.

Ekologija

Aptinkamas įvairaus amžiaus plantacijose, daigynuose, jaunuolynuose, parkuose su tuopų, gluosnių, drebulių želdiniais. Mėgsta mažo tankumo, saulės apšviestus želdinius, kurie auga sausose, mažo derlingumo dirvožemiuose. Graužia lapus, ploną žievę, antrų metų ūglius, medieną. Pažeisti medeliai prastai auga, deformuojasi. Mediena praranda technines savybes. Stipriai pažeisti medžiai nudžiūsta.

Biologija

Skraido gegužės – rugsėjo mėnesiais. Intensyviausiai skraido liepos mėnesį iki pirmos rugpjūčio mėnesio dekados. Papildomai maitinasi išėsdami dideles skyles drebulių ir tuopų lapuose. Patelė deda po 2 – 6 kiaušinius į medžių stiebų apatinės dalies ir šaknų žievės plyšius. Lervos graužia takus iki kitų metų balandžio pabaigos - birželio pradžios. Lervos iš pradžių takus daro balanoje, netaisyklingų aikštelių pavidalu, o vėliau graužiasi į medieną ir daro ilgus takus. Jaunuose medeliuose vertikaliai stiebo išgraužia 20 – 30 cm ilgio takus, o vyresniuose medžiuose iki 1 –1,5 m. Kartais prasigraužia takus iki šakninės dalies. Pažeistoje vietoje kamienas sustorėja. Dažnai kamieno šonuose būna piršto storumo skylės, pro kurias lervos išstumia lauk išgraužas. Medienoje lervų takai platūs, iki 2 cm. Viename medyje gali gyventi kelios lervos kurių takai būna bendri. Pirmais metais lervos užauga iki 12 mm. Antrais (trečiais) metais žiemojimui lervos takuose prasigraužia praplatėjimus ir pasidaro lopšelį. Jų žiemojimas trunka iki kitų metų balandžio, lopšelyje lerva virsta lėliuke, o po 12 dienų virsta vabalu. Priklausomai nuo gamtinių sąlygų generacija gali trukti iki 3-4 metų, pietų Europoje generacija trunka 2 metus.

Priemonės

Literatūra, nuorodos