Rhagium mordax Deg.

Pažeidimai

Morfologija

Vabalas 14-19 mm ilgio, juodas, apaugęs pilkšvais ir žalsvai gelsvais plaukeliais. Antsparniuose yra 2 ryškios, gelsvos dėmės atskirtos juoda juosta. Galva su išilgine vagute, apaugusi retais plaukeliais. Priešnugarėlė rupiai, netaisyklingai raukšlėta ir taškuota, padrikai plaukuota. Kiekvienas antsparnis su 2-3 išilginių briaunelių pėdsakais, su rupiais, vietomis susiliečiančiais taškais, tarp kurių yra raukšlelės. Usai trumpi.

Ekologija

Pažeidžia lapuočius, rečiau spygliuočius. Lietuvoje vienas iš dažniausiai sutinkamų ūsuočių. Sugaunami kirtavietėse ir miško aikštelėse ant žolinių ir sumedėjusių augalų lapų, žiedų, rąstų, kelmų. Dažniausiai užpuola vėjavartas, pagamintą medieną, nusilpusius medžius. Priklauso techninę žalą darančių kenkėjų grupei. Židinių nesudaro.

Biologija

Skraido visą vasarą. Patelės kiaušinius deda storos žievės plyšiuose, kitų liemenų kenkėjų paliktas landas. Lervos takus daro žievėje arba po žieve‚ netaisyklingai juostinius‚ medienos nepažeidžia. Takai būna užpildyti nuograužų‚ baigiasi lėliukių kameromis su pailgų nuograužų ryškiu vainikėliu. Vystosi 1-2 metus. Žiemoja lervos po žieve, suaugėliai po atsilupusia kelmų žieve. 

Priemonės

Savalaikis apniktų medžių iškirtimas ir šalinimas, sugamintos medienos išvežimas iš miško yra efektyviausios kovos priemonės. 

Sugamintą medieną galima nužievinti arba apipurkšti insekticidais. 

Literatūra, nuorodos

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997.

Kolk, A.; Starzyk, J. R. Atlas szkodlywych owadów leśnych. Warszawa, 1996.

Zahradník, J.; Przewodnik kozkowate. Warszawa. 2001.