Klasė | Insecta | Vabzdžiai |
Būrys | Coleoptera | Vabalai |
Antšeimis | Bostrychoidea | Gaubtavabaliniai |
Šeima | Anobiidae | Skaptukai |
Medžio rūšis: | Spygliuočiai, rečiau lapuočiai |
Pažeidimo vieta: | Mediena ir jos konstrukcijos |
Pažeidimo pobūdis: | Skylutės, miltiškos išgraužos |
Pažeidimo laikas: | Balandis-rugsėjis |
Medžio amžius: | Įvairus |
Kūnas 4-5 mm ilgio, tamsiai rudas. Priešnugalėlės paviršius lygus; jos užpakalinės dalies kampai suapvalėję, su gelsvomis plaukuotomis dėmelėmis.
Vabalai skraidyti pradeda anksti pavasarį, masiškai gegužės - birželio mėnesiais naktimis. Patelės deda kiaušinius į medienos plyšius ar senus skyles po vieną ar kelis kiaušinėlius. Lervos graužia takus medienoje, o lėliukėmis virsta prie paviršiaus. Lervos lėliukėmis virsta vasarą, o vabalai ritasi tik kitais metais. Iš lėliukių išsivystę vabalai prasigraužia į paviršių, padarydami 2,5-3 mm skersmens skylutes. Generacija 1 metų, bet susidarius diapauzei gali vystytis 2-3 metus.
Apsigyvena negyvoje medienoje miške ir sandėliuose, pastatuose. Lervos vystosi spygliuočių, rečiau lapuočių, negyvoje medienoje. Šviežioje medienoje neapsigyvena. Dažniausiai pažeidžia drėgnas, grybinių ligų pažeistas medinių namų konstrukcijas. Gana dažnas ir miškuose. Vystymuisi būtinas žemos temperatūros laikotarpis, sukeliantis diapauzę, todėl jis negali vystytis kambariuose.
Jau apsigyvenusius medienoje ar medinėse konstrukcijose kenkėjus išnaikinti praktiškai neįmanoma, todėl būtina taikyti profilaktine priemones. Medienos apsaugai galima naudoti insekticidus, o medines konstrukcijas galima apsaugoti jas nulakuojant, nudažant, apdorojant konservantais ar antiseptikais bei įvairiomis dervomis.
Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.
Pileckis, S., Monsevičius V. Lietuvos fauna: Vabalai. I tomas, Vilnius, 1995.