Vasarinis grambuolys Rzizotrogus solstitialis
sinonimas: Amphimallon solstitialis
Sistematika
klasė Vabzdžiai Insecta
būrys Vabalai Coleoptera
antšeimis Plokštėtaūsiai Scarabaeoidea
šeima Plokštėtaūsiai Scarabeidae
Simptomai
Labiausiai kenkia lervos, kurios apgraužia jaunų augalų šaknis ypač pušaičių. Pažeistų medelių spygliai pagelsta, medeliai lengvai išsitraukia iš dirvos. Suaugėliai apgraužia medžius ir krūmus, ypač jaunus, besiskleidžiančius ąžuolų, beržų, alksnių, klevų, liepų, drebulių, lapus. Mėgsta ir maumedžių spyglius, pušų žiedynus, rečiau jų spyglius. Pavojingas medelynuose.
Ekologija
Labai dažnas lengvose smėlėtose sausose vietose, ypač dykvietėse, dirvonuojančiuose plotuose, miškų pakraščiuose, aikštelėse, želdiniuose.
Išvaizda
Kūnas 14-18 mm, gelsvas arba gelsvai rudas, atrodo išblukęs, priešnugarėlės vidurinė dalis tamsesnė. Galva nelygiai taškuota, apaugusi plaukeliais, viršugalvis išgaubtas, raukšlėtas. Priešnugarėlė tankiai palukuota, trumesni plaukeliai pilkšvi, prigludę. Skydelis plaukuotas. Antsparniai su neryškiomis išilginėmis briaunelėmis, retai ir smulkiai taškuoti, žvilgantys, apaugę ilgais, retais paišiaušusiais plaukeliais. Antsparnių kraštai su ilgais plaukeliais.
Biologija
Skraido birželio antroje pusėje – liepos pradžioje saulei nusileidus, dažnai dideliais spiečiais, pavienių žemesnių beržų, liepų, pušaičių lajos aukštyje. Kiaušinėlius deda į žole apaugusią dirvą. Generacija trejų metų.
Apsauga
Medelynuose pagrindinė apsaugos priemonė - geras dirvos įdirbimas ir dirvos purenimas, varpinių žolių naikinimas kultūrose vasaros laikotarpiu. Žemės pūdymavimas efektyvi priemonė mažinanti grambuolių populiaciją.
Iš cheminių kovos būdų naudojamas minimalus dirvos apnuodijimas – fumigacija (medelynuose). Tačiau cheminių preparatų naudojimas dažnai yra toksiškas ir mažai veiksmingas, be to neigiamai atsiliepia visai dirvožemio mikrofaunai.
Biologinis kovos būdas - sudaryti palankias sąlygas grambuolius naikinantiems paukščiams (varnėnams, strazdams, kėkštams, pelėdoms) ir žinduoliams (kurmiams, pelėnams, šikšnosparniams, ežiams) gyventi ir daugintis.
Literatūra
S.Pileckis, Lietuvos fauna: Vabalai.- I tomas, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.-1988.-307p.
Miško apsaugos vadovas. Kaunas, Lututė, 2000. 352 p.
S.Pileckis, V.Valentas, A.Vasiliauskas, L.Žuklys Svarbiausi miško medžių kenkėjai ir ligos. –Vilnius, “Mintis” 1968.- p.99