Grikinukas Phyllopertha horticola L.

Sistematika
klasė Vabzdžiai Insecta
būrys Vabalai Coleoptera
antšeimis Plokštėtaūsiai Scarabaeoidea
šeima Plokštėtaūsiai Scarabeidae

Simptomai
Labiausiai kenkia lervos, kurios apgraužia jaunų augalų šaknis. Pažeistų medelių spygliai pagelsta, džiūsta, medeliai lengvai išsitraukia iš dirvos. Pavojingas medelynuose.

Ekologija
Dažnas visoje Lietuvoje, ypač gausus sausesnėse smėlėtose vietose. Vabalai skraido miško pakraščiuose, aikštelėse, kirtavietėse, dykvietėse. Graužia įvairių augalų, ypač erškėčių, vaismedžių, beržų, ąžuolų, gluosnių ie kitų medžių bei žolinių augalų žiedus ir lapus. Naktį ir vėsiomis dienomis slapstosi dirvoje. Šviesamėgis.

Išvaizda
Kūnas 8-11 mm, ovalus, vidutiniškai išgaubtas, žvilgantis, plaukuotas. Galva, priešnugarėlė, skydelis, pigidiumas ir kūno apačia juodai žali arba tamsiai mėlyni. Antsparniai geltonai rudi arba rudi. Antenos rudos. Priešnugarėlė siauresnė už antsparnius, visi jos kraštai su randeliu, per vidurį su išilgine linija, apaugusia ilgais pasišiaušusiais plaukeliais. Antsparniai su keliomis netaisyklingomis taškų eilėmis, apaugę ilgais pasišiaušusiais plaukeliais.

Biologija
Skraido gegužės – liepos mėnesiais šiltomis saulėtomis dienomis. Kiaušinėlius deda į dirvą – 1 patelė padeda apie 50 kiaušinėlių. Generacijos trukmė – vieneri metai. Lervos baltos, ruda galva, užauga iki 30 mm ilgio. Kenkia medelynuose, dažniausiai pušies, eglės sėjinukams.

Apsauga
Medelynuose pagrindinė apsaugos priemonė - geras dirvos įdirbimas ir dirvos purenimas, varpinių žolių naikinimas kultūrose vasaros laikotarpiu. Žemės pūdymavimas efektyvi priemonė mažinanti grambuolių populiaciją.
Iš cheminių kovos būdų naudojamas minimalus dirvos apnuodijimas – fumigacija (medelynuose). Tačiau cheminių preparatų naudojimas dažnai yra toksiškas ir mažai veiksmingas, be to neigiamai atsiliepia visai dirvožemio mikrofaunai.
Biologinis kovos būdas - sudaryti palankias sąlygas grambuolius naikinantiems paukščiams (varnėnams, strazdams, kėkštams, pelėdoms) ir žinduoliams (kurmiams, pelėnams, šikšnosparniams, ežiams) gyventi ir daugintis.

Literatūra
S.Pileckis, Lietuvos fauna: Vabalai.- I tomas, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.-1988.-307p.
S.Pileckis, V.Valentas, A.Vasiliauskas, L.Žuklys Svarbiausi miško medžių kenkėjai ir ligos. –Vilnius, “Mintis” 1968.- p.99