Margasis grambuolys Polyphylla fullo L.
 
Klasė Insecta Vabzdžiai      
Būrys Coleoptera Vabalai       
Pobūris Polyphaga Įvairiaėdžiai       
Antšeimis Scarabaeoidae Plokštėtaūsiniai       
Šeima Melolonthidae Grambuoliai       
Gentis Polyphylla Polyphylla    
 
Medžio rūšis: spygliuočiai ir lapuočiai       
Pažeidimo vieta: vabalai apgraužia lapus, spyglius
                       lervos graužia šaknis      
Pažeidimo pobūdis: apgraužimai       
Pažeidimo laikas: vegetacijos metas       
Medžio amžius: vabalai lervos                  

Morfologija
Stambus 25-40 mm ilgio vabalas. Kūnas cilindriškas, kiek žvilgantis Antsparniai šviesiai rudi arba raudonai rudi, kartais beveik juodi su daugybe netaisyklingos formos baltų dėmių, kurios jam suteikia būdingą marmurinę spalvą. Priešnugarėlėje yra trys išilginės baltų žvynelių juostos, jos šonai smulkiai dantyti  su baltais vilnos pavidalo plaukeliais prie pagrindo. Galva turi platų apvadą. Skydelis kraštuose padengtas tankiais žvyneliais, viduryje skydelio jų nėra. Patinų antenos gerai matomos, turi septynis narelius. Jų galuose yra buožiškos formos sustorėjimai, kurie skrendant išsiskleidžia, iš plokštelių sudarydami vėduoklę. Ant priekinių kojų blauzdų yra du dantys. Patelė turi mažesnes antenas. Pirmas jų narelis yra ištįsęs, mažai išsiplėtęs. Antenos trumpos, penkių narelių. Ant priekinių kojų blauzdų yra trys dantys. Patelės galinės poros kojų ovaliai išsiplėtusios. Patinų mažiau išsiplėtusios arba išsiplėtimo visai nėra.
Kiaušinėliai baltos spalvos, ovalūs, šiek tiek pailgi 3,5-4 mm ilgio ir 2,5-3,0 mm pločio.
Lervos prieš virsdamos lėliukėmis pasiekia 8 cm ilgį. Jos yra storos, išlenktos, susiraukšlėjusios, baltos ar gelsvos spalvos su rudos spalvos galva ir trimis poromis krūtinės kojų. Panašios į paprastojo ir miškinio grambuolių. Galima atskirti pagal analinės angos formą ir pagal šerelių išsidėstymą pilvelio gale. Margojo grambuolio lervos turi smulkius netaisyklingai išsidėsčiusius šerelius, padalinančius skersai į dvi dalis paskutinį pilvelio segmentą, dėl to susidaro įspūdis kad lerva susideda ne iš 12, bet iš 13 segmentų.
Margojo grambuolio lėliukės panašios į paprastojo grambuolio lėliukes. Ji būna iš pradžių balsva, vėliau keičia spalvą į kreminiai gelsvą. Lėliukės ilgis siekia 3,4-4,3 cm, plotis 1,5-1,8 cm.

Biologija                     
Vabalų skraidymas prasideda birželio pabaigoje ir tęsiasi liepos bei rugpjūčio mėn. Išlindę iš žemės vabalai skrenda iki artimiausių medžių ir ten lieka iki vakaro. Patinai ieškodami patelių atėjus sutemai  pradeda skraidyti skleisdami charakteringą garsą trindami pilvelį į antsparnius. Tas garsas panašus į svirpimą ar dūzgimą. Kopuliacija vyksta ant trako ar pomiškio augalų arba pušų ar kitų medžių lajose. Po kopuliacijos patelė pradeda dėti kiaušinėlius. Kiaušinėliai dedami į žemę iki 15 (kartais – iki 30 cm) gilio. Viena patelė padeda iki 30 kiaušinėlių, patalpindama juos pavieniai 1-9 cm atstumu vienas nuo kito, daugumoje netoli medžių. Patelė padėjusi kiaušinėlius žūva. Lervos išsirita maždaug po trijų (kartais po 4-6) savaičių. Jų vystymasis trunka 3-4 metus. Pirmaisiais gyvenimo metais jos gyvena sekliuose dirvožemio sluoksniuose kur maitinasi augalų atliekomis, smulkiomis šaknelėmis ir augalams žalos nepadaro. Antrais metais lervos tampa labai ėdriomis ir kenkia daigynuose ir želdiniuose apgrauždami sėjinukų ir sodinukų šaknis. Dažnai nuo to sodmenys žūva. Žiemoja  lervos dirvožemyje 30-75 cm gylyje. Pirmą žiemą žiemoja pirmo ūgio lervos (L1), antrą – antro ūgio lervos (L2)  ir trečią ar ketvirtą – trečio ūgio lervos (L3). Augdamos lervos atskirose stadijose pasiekia sekančius kūno ir galvos kapsulės dydžius: L1 - 25 mm ir 3 mm; L2 – 50 mm ir 5,5 mm; L3 – apie 80 mm ir 9 mm. Pavasarį (kovo mėn. pab. – balandis) lervos pakyla į dirvos viršutinį sluoksnį (10 – 30 cm) ir pradeda maitintis. Išsinėrusios 3 kartus ir po 3 ar 4 peržiemojimų lervos virsta lėliukėmis ovalo formos lopšeliuose dirvožemyje 20-40 cm gylyje. Paskutinę gegužės dekadą jau galima aptikti pirmąsias margojo grambuolio lėliukes. Birželį, liepą ar rugpjūtį išsiritę iš lėliukių jauni vabalai lieka žiemoti dirvoje iki sekančių metų pavasario. Margasis grambuolys turi trijų metų generaciją, bet dažnai ir keturių.

Ekologija
Lietuvoje retas vabalas, aptinkamas lokaliai Nemuno, Neries ir Merkio smėlėtose terasose ir Kuršių nerijos pajūrio kopose. Per Lietuvą eina arealo šiaurinė riba. Įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.
Aptinkamas vidurio Europoje, pietinės Europos šiaurinėje dalyje, Kaukaze, Altajuje, Mandžiūrijoje ir šiaurinėje Afrikos dalyje. Lenkijoje pasireiškia netolygiai, tai yra, vienuose rajonuose yra dažnas, kitur retas. Gausiai pasireiškia kas 3 – 4 ar net 5 metai neturtingose augimvietėse, įskaitant pajūrio kopas, augančiuose pušynuose. Miškuose augančiuose derlingose augimvietėse margasis grambuolys neaptinkamas. Vienas iš pavojingiausių medžių ir krūmų šaknis graužiančių kenkėjų, įskaitant mišku apželdintas kopas, kur naikindami želdinius sudaro sąlygas dirvos erozijai nuo vėjo ir taip pasitarnauja dykviečių atsiradimui. Lervos pergraužia net iki 3 cm storio medžių ir krūmų šaknis, o jų graužimo pėdsakus galima aptikti 1 m gylyje.
Vabalai noriai maitinasi pušų ir maumedžio spygliais taip pat ąžuolo, buko ir kitų lapuočių lapais. Lervos apgraužia žolių, medžių ir krūmų šaknis. Ypač noriai maitinasi ant jaunų pušų, beržų ir ąžuolų šaknų taip pat ant kopose augančių žolių, pvz. smiltyninės rugiaveidės (Leymus arenarius (L.) Hochst.) ar dirvenio (Ononis L.) šaknų. Kur nėra išvardintų rūšių, lervos graužia tuopų, juoduogio šeivamedžio, gudobelės, lendrūno, vynmedžių šaknis.

Priemonės
Dykviečių ir dirvonų rekultivacija. Siekti greitesnio želdinių susivėrimo, įskaitant kopose. Sudaryti geras gyvenimo sąlygas vabzdžius lesanties paukščiams: varnėnams, kovarniams,  varnoms, šarkoms, kurie duoda pozityvų efektą mažinant margojo grambuolio kiekį.

Literatūra, nuorodos
Pileckis S, Žuklys L. Augalų apsaugos darbuotojų žinynas. Vilnius, 1974. -P-98
Pileckis, S., Monsevičius, V. Lietuvos fauna: Vabalai. I tomas, Vilnius, 1997. P-205
Žiogas, A. Miško entomologija. Kaunas, 1997. P-117
Polyphylla fullo /wikipedia [interaktyvus]. [žiūrėta 2015-10-05]. Prieiga per internetą: https://en.wikipedia.org/wiki/Polyphylla_fullo
Kolk, A.; Starzyk, J. R. Atlas szkodlywych owadów leśnych. Warszawa, 1996. P-30-33