Evetria sp.

Pažeidimai 

Iš ūgliagraužių labiausiai paplitusi sakinė evetrija, tačiau žalingiausios yra vasarinė ir pumpurinė evetrijos. Sakinės evetrijos daroma žala mažai reikšminga, nes ji dažniausiai pažeidžia tik šonines pušų šakas. Žiemojanti evetrija dažniau aptinkama tik pajūrio pušynuose.

Ūgliagraužių pažeisti medeliai prasčiau auga, sumažėja prieaugis, išsikreivina stiebai. Esant pakartotiniams pažeidimams, ypač skurdžiose augavietėse, pušaitės vysto krūminę lają,  papildomai veikiant nepalankioms klimatinėms sąlygoms gali sunykti.

Vasarinė evetrija (Evetria duplana Hb.)

Sinonimai: Rhyacionia dyuplana Hbn., Retinia duplana Hbn.

Pažeidžia paprastąją pušį, dažniausiai nesusivėrusiuose jaunuolynuose. Užsienio literatūroje nurodoma, kad gali pažeisti bankso ir kalninę pušį.

Drugys per išskleistus sparnus 13-16 mm pločio. Sparnai pilki, priekiniai su skersinėmis rudos, gelsvos ir melsvos spalvos juostelėmis, kurios nesudaro pastovaus rašto. Galva gelsva. Kūnas pilkas, padengtas plaukeliais. Kiaušiniai balsvi, ovalūs, apytiksliai 0,4x1mm dydžio. Vikšrai užauga iki 1 cm ilgio. Geltoni su ruda arba rudai gelsva galva. Lėliukė 6,5x2,0 mm dydžio. Spalva įvairuoja nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos.

Skraido balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Kiaušinėlius, po 2-3 vienoje vietoje, deda ant viršūninių ūglių spyglių. Vikšrai išsirita maždaug po 20 dienų. Pirmiausia graužia spyglių arba šiemetinių ūglių paviršinius audinius, o po 7-10 dienų įsigraužia į ūglius. Pažeisti ūgliai nudžiūsta ir užlinksta. Pabaigę maitintis, maždaug birželio pirmoje pusėje, vikšrai leidžiasi į priekelminę medelių dalį, kur žievės plyšiuose arba dirvoje, iki 1 cm gylyje pasigaminę kokoną žiemoja. Lervos stadijoje išlieka iki pavasario. Tada virsta lėliuke, o kiek vėliau drugiu. Generacija vienmetė.

Pumpurinė evetrija (Evetria turionana Hb.)

Sinonimai: Coccyx turionella L., Blastethia turionella L., Evetria turionella L., Retinia turionana Hbn., Rhyacionia turionella L.

Pažeidžia paprastąją pušį. Retai aptinkama ir ant kitų pušies rūšių (kalninės ir juodosios pušies). Pažeidimai stebėti 5-15 metų pušies jaunuolynuose.

Drugys per išskleistus sparnus 14-20 mm. Priekiniai sparnai rudi su blizgančiomis šviesesnėmis skersinėmis juostelėmis. Sparno viršūnė tamsiai geltona. Užpakaliniai sparnai pilki. Kiaušiniai ovalūs, 1,0x0,8 mm  dydžio, gelsvi. Suaugę vikšrai apie 10mm ilgio, gelsvai rusvi su tamsiomis, kartais beveik juodomis galvomis, turi aštuonias poras kojų. Lėliukė ruda.

Skraido gegužės pradžioje. Kiaušinius deda ant viršūninio ūglio spyglių. Vikšrai pasirodo gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. Pirmiausiai minta spygliu o vėliau įsigraužia į ūglį ir pumpurą. Žiemoja vikšrai pumpuruose. Pavasarį po papildomo maitinimosi virsta lėliuke. Lėliukės stadija trunka 10-15 dienų. Generacija vienmetė.

Žiemojanti evetrija (Evetria buoliana Schiff.)

Sinonimai: Rhyacionia buoliana Den. Et Schiff., Retinia buoliana Den. Et Schiff.

Pažeidžia paprastąją pušį. Retai aptinkama ir ant kitų pušies rūšių. Paplitusi 5-15 metų pušies jaunuolynuose augančiuose ypač nederlingose augavietėse, pajūryje ir pietų Lietuvoje.

Drugiai per išskleistus sparnus 18-23 mm pločio. Priekiniai sparnai oranžiniai su skersinėmis balzganomis vingiuotomis juostelėmis. Užpakaliniai sparnai pilki. Kiaušiniai ovalūs, 1,0x0,8 mm dydžio, gelsvų ar oranžinių atspalvių. Vikšrai rudi su juoda galva, turi aštuonias poras kojų. Vikšrai užauga iki 30 mm ilgio. Lėliukė ruda.

Masiškai skraido dažniausiai antroje birželio pusėje. Tačiau, atskirais metais, suaugėliai aptinkama iki rugpjūčio mėnesio. Paros bėgyje intensyviausiai skraido vakare, prieblandoje. Kiaušinius, po vieną ar kelis, deda ant einamųjų metų viršutinių pumpurų Viena patelė gali padėti iki 80 kiaušinių. Iš kiaušinių, per dvi savaites, išsirita vikšrai, kurie ima graužtis į pumpuro vidų arba iš kelių, pradėjusių tįsti pumpurų suformuoja lopšelį, kuriame maitinasi. Žiemoja trečio ūgio vikšrai ūgliuose. Pavasarį vikšrai palieka pažeistus pumpurus ir papildomai maitinasi įsigraužę į to pačio medelio naujai išaugintus pumpurus. Taip pat, peržiemoję stambesnieji vikšrai, gali įsigraužti į praeitų metų ūglį. Lėliuke virsta ūglyje ar pumpuruose. Po dviejų savaičių virsta suaugėliu. Generacija vienmetė.

Sakinė evetrija (Evetria resinella L.)

Sinonimai: Petrova resinella L., Retinia resinella L.

Lietuvoje aptikta ant paprastosios, kalninės, juodosios ir bankso pušies. Pažeidimo intensyvumas nuo medyno amžiaus nepriklauso. Pietų Lietuvoje kertant brandų pušyną lajų viršūnėse buvo pastebėti ypač gausūs sakinės evetrijos pažeidimai.

Drugio išskleisti sparnai siekia 16-22 mm pločio. Priekiniai sparnai pilkai rudi su rusvai pilkomis blizgančiomis skersinėmis juostelėmis. Užpakaliniai sparnai pilkai rudos spalvos. Kiaušiniai ovalūs, 1,0x0,8 mm dydžio, gelsvų ar oranžinių atspalvių. Vikšrai tamsiai geltoni su keliomis juodų taškelių išilginėmis eilėmis ir tamsiai ruda galva. Lėliukė tamsi, beveik juoda.

Skraido gegužės-birželio mėn. Kiaušinius deda po vieną ant pumpurų, ūglių arba spyglių. Pažeidžia šoninius ūglius, retai viršūninį. Vikšrai po pumpurais įsigraužia į ūglį, sudaro sakų gumbą ir jame gyvena. Du kartus žiemoja. Trečių metų balandį virsta lėliuke. Generacija dvimetė.

Priemonės  

Profilaktinė apsaugos priemonė - mišrių medynų veisimas arba formavimas. Masinio dauginimosi židiniuose galimas insekticidų panaudojimas. Pastebėjus gausų evetrijų skraidymą pušies želdiniuose reikėtų nedelsiant medelius apdoroti sisteminių insekticidų tirpalais. Nedideliuose plotuose, pažeistus medelių ūglius (jeigu juose vystosi kenkėjų vikšrai) galima nukirpti genėtuvo pagalba ir sunaikinti. Taip neleisime išsivystyti naująjai kenkėjų kartai ir vikšrams graužtis į kitus ūglius ir pumpurus papildomo, pavasarinio maitinimosi metu.

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

Kolk, A.; Starzyk R. Atlas szkodliwych owadow lesnych. Waszawa, 1996.