Vespa crabo L.

Širšės apgraužia jaunų medelių šakelių ar stiebelių žievę.

Pažeidimai 

Morfologija

Širšės motinėlės ilgis 23 - 35 mm, darbininkė ir patinas mažesni. Kūnas rudas, galva geltona, pilvelis juodai ir geltonai juostuotas, sparnai rausvai oranžiniai. Ant krūtinės ir pilvelio turi neryškius plaukelius.

Biologija 

Širšuolų šeimai vadovauja patelė - šeimos įkūrėja, motinėlė. Pavasarį atšilus orui motinėlė pradeda ieškoti tinkamos vietos lizdui, dažniausiai tuščiavidurio medžio kamieno. Kartais lizdas tvirtinamas prie seno medžio šakų, įtaisomas uolos ar sienos plyšyje. Susiradusi vietą, patelė pradeda lipdyti lizdo sieneles ir akutes. Prie akučių sienelių motinėlė pritvirtina po viena kiaušinėlį vienoje akutėje. Po 5-8 dienų iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios lipniais siūleliais prisitaiso prie vidinių akučių sienelių. Prieš pavirsdama į lėliukę lerva tris kartus neriasi ir kiekvieną kartą vis padidėja. Po keturių savaičių dienos šviesą išvysta pirmosios darbininkės. Jos pradeda ieškoti maisto sau ir savo šeimos nariams. Motinėlė visą laiką praleidžia lizde. Darbininkės vis didina lizdą ir vasaros pabaigoje jį gali sudaryti iki 400 akučių. Vasaromis, kai gamtoje daugiau maisto, širšuolų patelės užauga labai didelės ir pradeda dėti neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita patinai. Jie skiriasi nuo patelių darbininkių, neturi geluonies ir ilgų antenų. Sezono pabaigoje darbininkės pradeda statyti erdves akutes, kuriose vystosi būsimos motinėlės ir patinai. Lizdą palikusią jauną motinėlę apvaisina patinas ir ji pasislepia šiltoje vietoje iki pavasario. Darbininkės ir patinai žūva žiemos pradžioje.

Ekologija 

Lizdų statymui širšuolai dažniausiai naudoja medžių žievę, o taip pat gali naudoti įvairią medieną. Nuo šakučių nugraužtą žievę žandais susmulkina ir gautą masę sumaišo su seilėmis. Iš šios masės statomi lizdai.  Masė ore sukietėja ir pasidaro panaši į popierių.

Suaugę širšuolai maitinasi vien tik skystu maistu. Jie turi lakamuosius burnos organus ir geria nektarą bei medžių sulą. Suaugę širšuolai minta liepų ir uosių sultimis, taip pat mėgsta prinokusių vaisių sultimis bei minkštimu. Širšuolai medžioja ir vabzdžius, tačiau patys jų neėda, bet neša lervoms. Kiekvienas širšuolas per dieną sunaikina apie penkias muses. Širšuolai maitindami lervas medžioja ir šviesiuoju, ir tamsiuoju paros metu, tad lervos minta ir naktiniais vabzdžiais.

Priemonės 

Žalinga sėklinėse plantacijose, kur pasodinti vertingi medžiai.

Galima išdėlioti insekticidais užnuodytus jaukus.

Literatūra, nuorodos

http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0ir%C5%A1uolas