Bukinis vaisėdis Cydia fagiglandana  Zell.
          
Sinonimai: Tortrix fagiglandana Zeller., Cydia fagiglandana corsica Gibeaux., Tortrix grossana Haworth., Laspeyresia fagiglandana Zell., Carpocapsa grossana Haw., Enarmonia aspidiscana Steph.

Klasė Insecta Vabzdžiai
Būrys Lepidoptera  Drugiai
Šeima Tortricidae Lapsukiai
Gentis Cydia Vaisėdžiai

Pakenkimai 
Medžio rūšis: Paprastasis bukas, ąžuolai, lazdynai, valgomasis kaštainis
Pažeidimo vieta: Riešutai, gilės, vaisiai
Pažeidimo pobūdis: Įsigraužia į riešutus, giles ir vaisius, išgraužia jų vidų
Pažeidimo laikas: Liepos – rugsėjo mėn.
Medžio amžius: Derantys medžiai

Morfologija
Drugio ilgis  8 mm, išskleistų priekinių sparnų plotis 10-19 mm. Kūnas pilkai rudos spalvos. Priekiniai sparnai platūs, šviesiai pilki, padengti skersinėmis tamsiai pilkos spalvos linijomis su tamsesne dėme prie pagrindo. Galiniai sparnai platūs tamsiai rudai pilkos spalvos. Kiaušinėliai apvalūs plokšti, ryškiai rožinės spalvos, Vikšras iki 18 mm ilgio, turi 8 poras kojų, Priekinė vikšro dalis yra storesnė už galinę. Kūnas ryškiai rožinės spalvos su tamsiai raudonomis skersinėmis juostelėmis ant atskirų segment ir raudonomis karpomis. Galva šviesiai ruda. Pirmo nuo galvos ir analinio segmentų skydeliai yra rausvai geltoni.

Biologija                          
Drugiai skraido birželio-liepos mėn. Vėlai po pietų ir saulėlydžio metu drugiai skraido aukštai medžių lajose. Po apvaisinimo patelės deda kiaušinėlius ant riešuto apvalkalo. Išsiritę vikšrai įsigraužia į buko riešutą ir visiškai suėda jo vidų, palikdami smulkius tamsiai rudus, gumulėlio pavidalo ekskrementus sujungtus voratinklinėmis gijomis. Rugpjūčio pabaigoje prie buko riešuto pagrindo išgraužia apskritą angą per kurią pereina ant sekančio riešuto. Vikšras suėdęs vidų rugsėjo pabaigoje per viršutinėje dalyje išgraužtą apvalią angą palieka riešutą. Po to išgraužia ovalią angą buko riešuto apdangale ir nusileidžia į miško paklotę ir pasigamina plokščią kokoną, kuriame žiemoja. Lėliuke virsta pavasarį, o po dviejų savaičių išsirita drugys. Generacija paprastai būna vienmetė, tačiau dalis vikšrų išbūna kokone ištisus metus ir pakartotinai žiemoja, virsdami lėliuke po dviejų metų.

Ekologija 
Rūšis paplitusi visoje Europoje, Kryme, Kaukaze, Mažojoje Azijoje ir š9auriniame Irane. Lerva matinasi paprastojo buko riešutuose, ąžuolo gilėse, lazdyno riešutuose, pietų Europoje valgomojo kaštainio vaisiuose. Kenkėjas pasireiškia buko medynuose vietomis labai gausiai. Vienas vikšras sunaikina du riešutus neatsiriamai esančius jų apvalkale, dėl to jie apie 1-1, 5 mėn. ankščiau nukrinta ant miško paklotės. Pasreiškiant masiškai gali bųti sunaikinama 70-80% buko riešutų.

Priemonės 
Rugsėjo ir spalio mėn. sandūroje atliekamas buko riešutų surinkimas ir kontrolė, tokiu pat būdu kaip tiriant ąžuolo giles apniktas gilinio straubliuko. Buko ar ąžuolo medynuose pažymimi penki bandomieji medžiai, po kuriais surenkami buko riešutai ar ąžuolo gilės iš dviejų kvadratinių metrų polajinio paviršiaus, dalinant po 1 m² priešingose lajos pusėse. Po laja surenkama 600 vnt. buko riešutų ar ąžuolo gilių. Jei tiek gilių nėra, jos renkamos gretimose vietose po lajomis. Gilės ar riešutai išrūšiuojami apskaičiuojant sveikų, pakenktų, su lervų išgraužtomis skylutėmis ir neišsivysčiusių kiekį procentais. Norint nustatyti pakenkimus pakankamai tiksliai, buko riešutus reikia pjaustyti. Esant dideliai pakenkimo gresmei galima pavasarį ir ankstyvą vasarą lajas apipurkšti kontaktiniais ar sisteminiais insekticidais.

Literatūra
Kolk, A.; Starzyk, J. R. Atlas szkodlywych owadów leśnych. Warszawa, 1996. P-678-681