Pissodes validirostris (Sahlb.)

Pažeidimai 

Morfologija

Vabalas 4-8 mm ilgio, su dviem šviesesnėmis skersinėmis juostelėmis antsparniuose. Kūnas cilindro formos, rudas, kartais rusvoko atspalvio, plaukuotas. Kiaušiniai ovalūs 0,5x1mm skersmens, gelsvi. Lerva "C" formos, bekojė, 6-8 mm ilgio, balta su ruda galva. Lėliukė balsva, panaši į suaugėlį.

Biologija

Vabalai, gegužės-birželio mėnesiais, skrenda į medžių lajas ir maitinasi pažeisdami pušų ūglius bei praėjusių metų kankorėžius, kuriuose išgraužia nedideles skylutes. Nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos patelės, praeitų metų kankorėžiuose išgraužia nedideles tačiau gilokas duobutes, į kurias sudeda po 1-3 (iš viso iki 8vnt) kiaušinėlius. Patelės dėti kiaušinėliams renkasi kankorėžius augančius labiausiai apšviestose medžių lajų dalyse. Išsiritusios lervos graužiasi į kankorėžių vidų, kuriuose formuoja netaisyklingus, rudais smulkiais ekskrementais užkimštus takus. Dalinai pažeidžia kankorėžio stagarą, sėklas, dengiamuosius žvynuos. Lervoms bebaigiant maitintis, dažniausiai rugpjūčio mėnesį, jos suformuoja kankorėžyje lopšelius, kuriuose virsta lėliukėmis. Lėliukės stadija trunka apie dvi savaites. Išsiritę naujos kartos vabalai, per išgraužtas 2-3 mm skersmens angas, išlenda iš kankorėžių ir skrenda į medžių lajas papildomai maitintis pušų pumpurais ir ūgliais. Papildomas maitinimasis tęsiasi iki spalio mėnesio. Tuomet vabalai leidžiasi į priekelminę pušų dalį kur žiemoja žiauberinės žievės plyšiuose.

Generacija vienmetė, tačiau esant nepalankioms vystymuisi sąlygoms gali kankorėžiuose žiemoti lervos, kurios vabalais virsta tik kitų metų pavasario viduryje. Besivystydama lerva pereina penkis ūgius.

Ekologija 

Kankorėžinis smaliukas paplitęs visoje Europoje, šiaurės Afrikoje, Kaukaze ir Sibire. Lietuvoje aptinkamas visur, kur auga pušis. Mėgsta išretėjusius gerai apšviestus medynus, pavienius medžius. Didžiausią žalą miškų ūkiui daro kankorėžinio smaliuko lervos, kurios besivystydamos pušų kankorėžiuose sunaikina sėklas. Pažeisti kankorėžiai gali deformuotis, tampa labai sakingi, dalis jų nebrandina sėklų, ko pasekoje kankorėžiai sunkiai aižosi arba atėjus laikui iš jų nebyra sėklos. Stipriai pažeisti kankorėžiai anksčiau laiko nukrenta žemėn. Pažeistus kankorėžius galima atpažinti pagal pakitusią spalvą: pirmiausiai kankorėžiai tampa tamsiai žali, o vėliau pilkai gelsvi. Esant ypač gausiai kenkėjo populiacijai, arba kelis metus iš eilės nederant pušiai, kankorėžinio smaliuko lervos gali vystytis 5-15 metų amžiaus pušų viršūniniuose ūgliuose. Taip pat, papildomo maitinimosi metu, vabalai pažeidžia pušų ūglius ir pumpurus.

Priemonės  

Dėl sudėtingos pušinio smaliuko biologijos ir ištęstų jo vystimosi stadijų naikinamųjų priemonių taikymas yra ribotas ir mažai veiksmingas. Jas projektuoti tikslinga sėkliniuose objektuose, ypač jaunesnio amžiaus derančiose pušies sėklinėse plantacijose. Pavasarinio arba rudeninio vabalų maitinimosi lajose metu galima pušų lajas, traktorinio purkštuvo pagalba, apdoroti kontaktiniais insekticidais. Tiek rudenį tiek pavasarį purškimus reikėtų pakartoti bent du kartus, o tarp purškimų palikti dviejų savaičių laiko tarpą.

Taip pat prieš renkant kankorėžius, ir įtariant gausius kenkėjų pažeidimus, reikia atlikti kankorėžių sveikatingumo įvertinimą. Apskaitoma nemažiau kaip 10 medžių 1 ha. Nuo kiekvieno medžio, iš įvairių lajos dalių, surenkama po 30 kankorėžių. Pirmiausiai atskiriami kankorėžiai su pastebėtais kenkėjų pažeidimais. Po to, atrinkti, be išorinių pažeidimo požymių kankorėžiai tiriami juos pjaustant išilgai ir įvertinant jų sveikumą. Nusprendžiama ar bus renkami kankorėžiai ir atliekamas jų rūšiavimas.

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

Kolk, A.; Starzyk R. Atlas szkodliwych owadow lesnych. Waszawa, 1996.

Stocki J.; Kinelski S.; Dzwankowski R. Szkodniki nasion i owocow drzew i krzewow lesnych. Waszawa, 2007.

Pileckis, S. Lietuvos fauna: Vabalai. II tomas, Vilnius, 1997.