Dioryctria abietella Schiff.
Phycis abietella Den. et. Schiff.

Kankorėžiai rusvi, viduje, o dažnai ir paviršiuje, yra rausvai rudos spalvos vikšrų ekskrementų.

Pažeidimai

Morfologija

Drugys iš ugniukų šeimos, ties sparnais 22-25 mm pločio, tačiau pasitaiko ir didesnių. Priekiniai sparnai siauri, pelenų spalvos su keliomis skersinėmis zigzaginėmis baltomis linijomis, juodu apvadu ir maža šviesia dėme viduje. Užpakaliniai sparnai platūs, balsvi, be ryškesnio piešinio (rašto), spalva tamsėja einant link sparnų kraštų. Sparnų spalva gali būti ir kitokia.

Kankorėžinio ugniuko kiaušinėliai ovalūs, truputi suploti, 0.6-0.7 x 0.4 mm dydžio. Neseniai padėti kiaušinėliai šviesiai oranžinės spalvos, vėliau jų spalva kinta iki melsvos ir tuo metu jau matoma lervos galva.

Kankorėžinio ugniuko vikšras ryškiai skiriasi nuo kitų ugniukų. Vikšras 20-25 mm ilgio, nuo rausvai rudos spalvos iki tamsiai raudonos su išilginėmis juostomis nugaroje ir šonuose. Turi 8 poras kojų. Galva ruda, su dvišaku užpakaliniu skydu.

Lėliukė 9-16 mm ilgio, tamsiai ruda, paskutiniame kūno segmente yra šeši, kabliuko pavidalo akstinėliai.

Ekologija

Kankorėžinis ugniukas paplites visoje Europoje, Azijoje, JAV, Kanadoje ir Gvatemaloje. Tačiau aprašinėtas tik Eropos šalyse. Aptinkamas spygliuočių miškuose. Polifagas.  Kankorėžinis ugniukas labiausiai kenkia eglės ir retai pušies, maumedžio, kėnio kankorėžiams. Pažeidžia iki 25 proc. kankorėžių.

Biologija

Drugiai skraido vakarais, nuo birželio vidurio iki pirmos dekados liepos mėnesio, kai susiglaudžia kankorėžių žvynai. Patelės deda kiaušinėlius, dažniausiai vieną, rečiau du, po žvynais pamatinėje žalio kankorėžio dalyje. Pasitaiko ir ant spyglių padėtų kiaušinėlių. Kiaušinio stadija gali trukti iki 2 savaičių. Po 7-10 dienų iš kiaušinėlių išsirita vikšras. Vikšrai iš pradžių įsigraužia į kankorėžio žvyną, po to daro spiralinį taką apie stagarą pakenkdami sėklas. Vyresni vikšrai, misdami žvynais, palieka jo dalį, kuri turi inkaro formą. Rudenį kankorėžiai ruduoja ir krinta, o vikšrai sulenda žemėn, kur žiemoja plokščiuose šilkiniuose kokonuose. Pavasarį vikšrai virsta lėliukėmis. Generacijos trukmė vieneri metai.

Apsauga

Kankorėžių ir sėklų kenkėjų naikinimą tikslinga vykdyti tik tuose medynuose, kuriuose norima surinkti aukšto produktyvumo medžių sėklas. Insekticidus tikslinga naudoti prieš pat kenkėjams ant kankorėžių dedant kiaušinėlius ar dėjimo metu. Kontaktiniai insekticidai čia mažai efektyvūs, todėl pirmenybę reikėtų teikti sisteminio veikimo insekticidams. 

Derantys medynai gali būti apipurškiami chemikalais panaudojant aviacinius, ventiliatorinius traktorinius ir ventiliatorinius nugarinius smulkialašius purkštuvus. Aviacija purškimams nuo kankorėžių kenkėjų Lietuvoje nenaudota. Tačiau teoriškai ją galima panaudoti kai medžiai aukštesni nei 20 metrų ir kai plotas vienoje vietoje per 20 hektarų.

Kai medyno aukštis iki 20 m, chemikalai purškiami iš pakabinamų traktorinių purkštuvų. Tokiu būdu galima apipurkšti nedidelius medynų plotus ar net atskiras medynų grupes, arba pavienius derančius medžius. Purkštuvo ventiliatoriumi sudarytos oro srovės, skysčio lašelius su chemikalais išpurškia iki 20-25 m aukščio.

Sėklinėse plantacijose jaunus medžius galima purkšti ventiliatoriniais nugariniais purkštuvais. Šių purkštuvų privalumas tas, kad su jais galima visur prieiti, medelius tolygiai apipurkšti iš visų pusių. Skystis išpurškiamas apytiksliai į 10 m aukštį.

Insekticidų suleidimui į kamieną naudojami koncentruoti ar praskiesti chemikalai. Priekelminėje dalyje ar krūtinės aukštyje pragręžiamos 20 mm gylio, neskaičiuojant žievės storio, 2,2-2,4 mm skersmens angos. Angų skaičius priklauso nuo medžio storio. Trys arba keturios angos iš kiekvienos medžio pusės, tolygiai išsidėstomos medžio perimetre, o jei medis storas - jų gręžiama daugiau. Į angas, nestipriai spaudžiant, įstatomi specialiai paruošti vamzdeliai (adatos), kurių gale ir šonuose pragręžtos skylutės (toje vamzdelio dalyje, kuri įstatyta į angą) skysčio ištekėjimui. Prie medžio pritvirtinamas indas chemikalo supylimui. Indas su vamzdeliais sujungiamas guminėmis žarnelėmis, kad jomis skystis patektų į išgręžtas angas. Geri rezultatai gaunami, kai per išgręžtas angas į medį suleidžiama neskiesto BI-58 po 1 ml kiekvienam kamieno skersmens centimetrui. Šis būdas naudojamas, kai medžių aukštis 10-12 m.

Į storesnius ir aukštesnius medžius chemikalą galima supilti per priekelminėje dalyje išgręžtas 4-5 cm gylio 1 cm skersmens angas. Viename medyje pragręžiamos angos tokiu paskaičiavimu, kad medžio kamieno skersmens kiekvienam 10-15 cm pragręžtų skylių skersmenų bendra suma būtų apie 4 cm. Į vieną medį supilama tiek chemikalo (nepraskiesto) mililitrų, kiek yra centimetrų medžio skersmens ilgyje. Šio būdo neigiama savybė, kad sužalojami medžiai.

Pagal paskutinius du būdus naudojant chemikalus, jie nepatenka į aplinką. Pragręžtų angų greitesniam užaugimui, jos aptepamus medžiagomis, skatinančiomis kalijaus augimą.

Biologinės priemonės apsiriboja parazitinių vabzdžių, kurie vystosi kankorėžių kenkėjų lervose ar kiaušinėliuose apsauga ir puoselėjimu.

Iš kitų priemonių perspektyviausios yra atskirų vabzdžių rūšių sugaudymas feromonais. Galimas kenkėjus atbaidančių preparatų panaudojimas.

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

Kolk, A.; Starzyk, J. Atlas szkodliwych owadow lesnych. Warszawa, 1996.