Laspeyresia strobilella L.
Cydia strobilella L., Phalaenta strobilella L., Semasia strobilella L., Pseudotomoides strobilellus L., Grapholita strobilella L., Evetria strobilella L.

Pažeidimai

Morfologija

Drugys išskleistais sparnais – 9-15 mm pločio ir apie 5 mm ilgio, rudos spalvos, su skersinėmis sidabrinėmis juostelėmis ant sparnų. Patinėliai mažesni už pateles. Kiaušiniai ovalūs, balti. Vikšrai 8-13 mm ilgio, geltoni, su šviesiai ruda galva, turi penkias poras pilvelio kojų. Lėliukių ilgis apie 8 mm, spalva įvairuoja nuo rusvai-gelsvų iki rusvai-juodų.

Kankorėžinis stagargraužis – vienas iš žalingiausių eglių kankorėžių kenkėjų, paplitęs visoje Europoje, o taip pat ir Sibire bei Japonijoje. Monofagas - pažeidžia tik eglių kankorėžius. Randamas visuose medynuose, tačiau labiau mėgsta išretėjusius eglynus ir pamiškėse augančius medžius. Sėkliniais metais stagargraužis apninka 50-70% kankorėžių, o esant mažam derliui – ir iki 100%. Esant kankorėžyje 2-3 sveikiems vikšrams netenkama apie 30 procentų sėklų. Jei vikšrų kankorėžyje prisiveisia daug, jis per kelias savaites nudžiūna. Sudžiūvus kankorėžiui žūva ir visi jame esantys vikšrai. Suaugėliai dažniausiai skraido vidurdienį, saulės apšviestose viršutinėse medžių lajų dalyse.

Biologija

Skraido gegužės-birželio mėnesiais. Kiaušinėlius deda ant jaunų kankorėžių, žvynelių apatinėje pusėje, arčiau stagaro. Patelė į vieną kankorėžį deda 2-3, rečiau iki 10 kiaušinėlių, o išviso per skraidymo laikotarpį padeda 90-120 kiaušinėlių. Iš kiaušinėlio po 4-6 dienų išsivysto vikšras. Išsiritę vikšrai graužiasi aplink stagarą pažeisdami sėklas. Rudenį pragraužę angą per kankorėžio žvynus patenka į stagarą. Misdami stagaru, jame išgraužtą angą užpildo ekskrementais. Vikšrai dažniausiai žiemoja kankorėžio stagare, rečiau sumedėjusių žvynų pagrinde. Peržiemoję vikšrai graužiasi per kankorėžio žvynus išorės link ir balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje virsta lėliukėmis, o po 12-14 dienų – suaugėliais. Prieš nėrimąsi lėliukė būna iki pusės išlindusi iš kankorėžio.

Generacija vienmetė, tačiau dalis kenkėjų populiacijose vystosi dvejus ar net trejus metus. Vikšrų diapauzė susijusi su ateinančių metų būsima eglių kankorėžių gausa. Kuo mažiau derliaus bus ateinančiais metais tuo daugiau stagargraužio lervų lieka diapauzėje. Šis reiškinys aiškinamas tiesioginiu drėgmės deficitu birželio viduryje lyginant su daugiamečiu vidurkiu, nes tuo metu formuojasi ateinančių metų eglių moteriškų žiedų pumpurai, o jauni stagargraužio vikšrai maitinasi einamųjų metų kankorėžiais.

Apsauga

Apsaugą nuo kankorėžinio stagargraužio tikslinga organizuoti sėklinėse plantacijose ir medynuose, kuriuose ketinama rinkti sėklinę medžiagą. Prieš kankorėžių rinkimą reikia atlikti jų analizę. Rudenį ir žiemą, pastebėjus didelį skaičiui pažeistų kankorėžių, ankstyvą pavasarį dera atlikti apskaitas ir nustatyti paskutinio ūgio lervų (galvos plotis apie 1mm) skaičių kankorėžiuose. Esant dideliam paskutinio ūgio lervų ir lėliukių skaičiui galima, viršutinėse medžių dalyse, kur yra kankorėžių, naudoti kontaktinius insekticidus. Insekticidus, esant šiltiems ir saulėtiems orams, reikia purkšti dukart: prieš išskrendant kenkėjams ir prieš jiems dedant kiaušinius.

Literatūra, nuorodos

Belova, O.; Milišauskas, Z.; Padaiga, V. ir kt. Miško apsaugos vadovas. Kaunas, 2000.

Kolk, A.; Starzyk, J. Atlas szkodliwych owadow lesnych. Warszawa, 1996.

??????????? ?????? ???????? — Laspeyresia strobilella L. Iš Ecosystema.ru [Interaktyvus].2002 [žiūrėta 2007-09-05]. Prieiga per internetą: http://www.ecosystema.ru/08nature/insects/27.php