Sąrašai | ||
---|---|---|
Infekcinis daigų išgulimas |
Pažeidžia tiek dygstančias sėklas, tiek pirmų metų spygliuočių ir lapuočių medžių rūšių sėjinukus. Dažniausiai sukelia Fusarium, Alternaria, Rhizoctonia, Phytium, Verticillium, Phytophtora grybai.
|
|
Ūgliasukė svylarūdė |
Pažeidžia paprastąją pušį, ūglis išsikreivina S forma, stipriai pažeisti ūgliai nudžiūna. Dažna.
|
|
Spygliuočių ūglių vėžys |
Pušų bei kitų spygliuočių liga, nuo kurios dažnai nukenčia ne tik daigai, bet ir miško želdiniai, jaunuolynai ir net brandūs medynai. Sukėlėjas - Gremmeniella abietina
|
|
Beržinė beržarūdė |
Dažniausiai pažeidžia jaunus beržus, ypač pavojinga liga medelynuose
|
|
Kaštoninė filostikta |
Sukelia kaštono lapų rudąjį dėmėtumą - ant lapų matomos rusvai rudos, apsuptos gelsvo apvado dėmės, juodos piknidės viršutinėje lapo dalyje; stipriai pažeisti lapai nudžiūna.
|
|
Klevo lapų demėtligė |
Klevo lapų juodulius sukelia du grybai: Rhytisma acerinum (Pers: Fr.) ir Rhytisma punctatum Fr. Ant apsikrėtusių klevų lapų matomos juodos, iškilios, blizgančios dėmės.
|
|
Eglės kankorėžių rūdys |
Ligą sukelia du rūdiniai grybai: Erškėtinė balkšvarūdė [Thekopsora areolata (Fr.) Magn. Anksčiau dažnai vadinta Thekopsora padi Kleb.] ir Kriaušlapinė auksarūdė [Chrysomyxa pyrolata (Koern.). Abu grybai gali pažeisti įvairių eglių rūšių kankorėžius.
|
|
Klevo lapų miltligė |
Lietuvoje klevo lapų miltligę sukelia du grybai: Tulasnio uncinulė (Uncinula tulasnei Fuckel) ir klevinė uncinulė (Uncinula bicornis Wallr.: Fr.).
|
|
Sphaeropsis sapinea |
Sukelia pušų ūglių džiūvimą tankiuose pušies jaunuolynuose.
|
|
Sirakokozė |
Pažeidžia paprastąją eglę medelynuose bei jaunus medelius miške. Sukelia ūglių deformaciją ir džiūvimą.
|