Vaisiakūniai daugiamečiai, dažniausiai plokščių, pusiau apskritų kepurėlių, rečiau kanopų pavidalo. Plačiu šonu prisitvirtinę prie substrato. Ant kamieno pavieniai, rečiau suaugę po 2-3 išilgai kamieno 5-50 x 3-10 x 2-8 cm dydžio, kieti, sumedėję.

Vaisiakūniai daugiamečiai, kanopos ar kepurėlių pavidalo, šonu priaugę prie substrato, pavieniai (rečiau suaugę po kelis), iki 40 cm ilgio, iki 25 cm pločio, 410 (15) cm storio, kamštiški arba sumedėję, kieti.

Vaisiakūniai vienmečiai, auga nuo pavasario iki rudens. Kepurėti, dideli (iki 40 cm skersmens, iki 5 cm storio), čerpiškai suaugę po kelis, rečiau pavieniai, plokščių, pusiau apskritų, vėduokliškų arba kastuviškų kepurėlių pavidalo, plačiu kraštu prisitvirtinę prie substrato, neretai ties pagrindu kraštai suaugę į čerpišką masę, švieži vandeningi, mėsingi, išdžiūvę lengvi, kreidos konsistencijos, trapūs, malonaus grybų kvapo.

Vaisiakūniai retai sutinkami. Jie vienmečiai, plačiai išsiplėtę, išsivysto po medžių žieve (kuri vėliau nukrinta), jauni minkšti, odiški, vėliau plaušingi ir sutrūkinėjantys, išdžiūvę kieti ir trapūs, sudaryti beveik vien iš vamzdelių.

Guobų maro ligai charakteringi išoriniai požymiai: lapų spalvos pakitimai ir jų vytimas vegetacijos periodu. Maro vidiniai požymiai: šakų skersiniame pjūvyje matomi žiedo formos parudavimai, atskiros dėmės ar pavieniai taškai vienoje ar keliose metinėse rievėse.

Beržų lajose pastebimos vadinamosios „Raganų“ šluotos susiformuoja dėl grybo Taphrina betulina. Infekcijos vietose šio grybo išskiriamos specifinės medžiagos sužadina ramybės būklėje esančius miegančius pumpurus, kurie suveši.

Ant lapų atsiranda daugybė mažų (1-4 mm) apvalių dėmelių su griežtai apibrėžtu, tamsiai rudu pakraščiu ir šviesesniu centru.

Pirmasis ligos požymis pasirodo rudens-pavasario periodu – tai ant spyglių susiformavusios juodos spermatogonijos. Juose formuojasi cilindriniai, šiek tiek lenkti 3,5-5,0 X 1,5 µm dydžio spermaciai.

Grybo vaisiakūniai – juodi, elipsės formos pavieniai apoteciai 0,5-1,9 mm dydžio. Juose subręsta aukšliai su aukšliasporėmis. Aukšliasporės siūliškos, 70-90 x 2-3 µm dydžio.

o spyglių žūties R. kalkhoffii grybiena juos perauga ir per 2-3 savaites išaugina piknides, išsiveržiančias iš spyglio žiotelių. Piknidės išsidėsčiusios eilėse, ir ant rudų, ir ant žalių spyglių, matomos per lupą.