Dar nesubrendusių vaisiakūnių – apotecių - užuomazgos matomos kaip smulkūs, apvalūs, tamsūs taškeliai ant spyglio. Apoteciai būna 1 mm skermens ir subręsta rugpjūčio mėn. Askai 70-150 X 12-21 µm dydžio, kiekviename jų būne 2, 4 ar 8 askosporos. Askosporos bespalvės, be pertvarėlių, ištęsto kiaušinio formos 15-26 X 5-9 µm dydžio.

Svarbiausios savybės diagnostikai - tamsus hysterotecis 5-20 x 0,3-0,4 mm dydžio, kuris pasirodo ant praeitais metais užkrėstų spyglių. Askosporos 27-35 x 4-5 µm dydžio, išbarstomos vėsiu, drėgnu oru nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio.

Lytinio dauginimosi vaisiakūniai susiformuoja ant jau nukritusių negyvų spyglių, todėl dažniausiai grybas identifikuojamas pagal nelytinio dauginimosi Dothistroma septospora konidijomas ir konidijas.

Makrociklinė heterooikinė rūšis: spermogoniai ir eciai ant Pinus L. rūšių (P. mugo, P. nigra, P. sylvestris ir kitų), uredžiai ir teliai ant Senecio L. rūšių.

Sukelia margąjį korozinį spygliuočių šaknų puvinį. Labiausiai išplitusi ir žalingiausia spygliuočių medžių liga. Gali apkrėsti daugelį spygliuočių rūšių ir kai kuriuos minkštuosius lapuočius.

Sukelia baltąjį periferinį balanos puvinį. Paprastai vystosi kaip saprotrofas ant negyvų medžių šaknų ir kelmų, bet neretai parazituoja gyvus nusilpusius medžius.

Sukelia baltąjį juostuotąjį drebulės branduolio puvinį. Vienas iš labiausiai paplitusių kempininių grybų Lietuvos miškuose.

Viena pavojingiausių ir dažniausių pušaičių ligų - daugiausiai žalos padaro medelynuose ir miško želdiniuose.

Pažeidžia pušis, dažniau nudžiūsta viršūninė lajos dalis; žaizdai esant žemiau lajos - gali nudžiūti visas medis. Dažnas 50 metų ir vyresniuose pušynuose.

Sukelia ąžuolų lapų miltligę. Pažeisti lapai pasidengia baltu veltinišku grybienos sluoksniu, vėliau paruduoja, deformuojasi, nukrenta.