Sąrašai | ||
---|---|---|
Mėlynasis blizgis |
Šviesą ir šilumą mėgstanti rūšis, židiniai formuojasi gaisravietėse, šakninės pinties židiniuose, išretėjusiuose, mažo skalsumo medynuose.
|
|
Balangraužis ardytojas |
Dažniausiai pažeidžia guobą, skirpstą, vinkšną, rečiau ąžuolą, skroblą, uosį, augančius drėgnokose ūksmingose vietose. Priklauso fiziologinę žalą darančių kenkėjų grupei.
|
|
Ilgaūsis pušiagraužis |
Tai vienas iš gražiausių, ilgiausias antenas turinčių ūsuočių Lietuvos entomofaunoje. Dažnas pušynuose. Medienos gadintojas.
|
|
Pušinis pelėdgalvis |
Vienas iš didžiausių pušynų kenkėjų, sudaro masinio dauginimosi židinius. Dėl spyglių ir pumpurų sunaikinimo medžiai labai nusilpsta, ypač sausringais metais, juos lengvai apgyvendina liemenų kenkėjai.
|
|
Pušinis verpikas |
Dažniausiai nugraužia spyglius grynuose 20-60 metų pušynuose, augančiuose neturtingose sausose augimvietėse. Sudaro masinio dauginimosi židinius.
|
|
Neporinis verpikas |
Lervos maitinasi daugelio medžių rūšių lapais. Lietuvoje masinio dauginimosi židinius sudaro Kuršių nerijoje.
|
|
Grambuoliai (suaugėliai) |
Apgraužia jaunus medžių ir krūmų lapus. Ypač gausūs pietinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje.
|
|
Žievėgraužis graveris |
Gyvena šakose ir kamienuose po plona žieve. Pažeidžia įvairaus amžiaus, glaudumo ir sudėties eglynus, kitus spygliuočius - retai. Dažnas.
|
|
Verpikas vienuolis |
kenkia spygliuočių miškuose, masinio dauginimosi metu nugraužia visus spyglius, viršūninių ūglių pumpurus - nuo to eglynai dažniausiai išdžiūsta; pušynai, jeigu neužpuola liemenų kenkėjai, dažnai atsistato.
|
|
Žvaigždėtasis pjūklelis-audėjas |
Nugraužia įvairaus amžiaus pušų spyglius. Židiniai tik rytų Lietuvoje.
|