Sąrašai | ||
---|---|---|
Liepinė gyslinė erkė |
Raudonos išaugos liepų lapų viršutinėje pusėje. Žala medžiams minimali.
|
|
Gilinis vaisiastraublis |
Žalingiausias gilių kenkėjas Lietuvoje. Esant gausiai gilinio vaisiastraublio populiacijai gali būti pažeista iki 80 proc. gilių.
|
|
Pušinis ožiaragis |
Pažeidžia pušį, rečiau eglę. Lietuvoje pušinis ožiaragis dažniausiai apgyvena stiebe po plona ir pereinamąja žieve‚ taip pat pažeidžia storas šakas ir paviršines šaknis.
|
|
Eglinis medkirtis |
Pažeidžia paprastąją eglę, rečiau pušį, dažniausiai pusramžius bei brandžius, nusilpusius, o kartais visiškai sveikus ir jaunus medžius. Dažnas.
|
|
Keturdantis žievėgraužis |
Vabalas rudas, 1,5-2,3 mm ilgio. Patinėlio karutis abiejuose šonuose turi po 2 dantelius, iš kurių viršutiniai yra kablelio pavidalo, didesni, o apatiniai mažesni.
|
|
Margasis karnagraužis |
Pažeidžia uosį, rečiau kitus kietuosius lapuočius. Dažniau apsigyvena jaunesnio ir pusamžiuose uosio medynuose, mėgsta plonesnius medžius, tačiau gali kenkti 30 cm ir didesnio diametro medžiams.
|
|
Mažasis ožiaragis |
Pažeidžia eglę, rečiau pušį. Dažniausiai užpuola vėjavartas, pagamintą medieną, viduramžius bei brandžius, nusilpusius, o masinio dauginimosi vietose ir sveikus, medžius. Priklauso techninę, kartais fiziologinę, žalą darančių kenkėjų grupei.
|
|
Juostuotasis medininkas |
Dažniausiai pažeidžia labai nusilpusias egles, rečiau pušis, nenužievintus, dar drėgnus spygliuočių rąstus (kad galėtų vystytis grybas).
|
|
Daugiajuostis balangraužis |
Šis kenkėjas dažniausiai vystosi po labai nusilpusių medžių, šviežių rąstų, kelmų, šakų žieve. Dažniausiai pažeidžia guobinius, rečiau drebules, skroblus, ąžuolus.
|
|
Dygusis ragijus |
Pažeidžia lapuočius, rečiau spygliuočius. Lietuvoje vienas iš dažniausiai sutinkamų ūsuočių. Respublikoje savistoviai židinių nesudaro.
|